23.2.2009 | 22:13
Hvaša Alheimsógn?
Sķšast žegar ég vissi žį er alheimurinn allt sem er ķ žessari vķdd, ž.e. allar stjörnurnar, vetrarbrautirnar og plįneturnar sem eru ķ žessum heimi.. og sķšast žegar ég vissi žį stafar alheiminum nś engin ógn af "global warming"..
En ég treysti nś IPCC ekki rassgat eftir aš hafa lesiš um žennan margrómaša 2500 "top scientist" lista.
Ég man til žess aš į žessum lista yfir 2500 "Vķsindamenn" hjį IPCC sem gjarnan er talaš um sem "hóp hinna bestu į sķnu sviši" séu menn sem komu aš einhverju leiti aš einhverjum verkefnum fyrir žessa nefnd og hafi žvķ veriš settir į žennan lista įn žess aš verša spuršir, og sumir hreinlega gegn vilja sķnum og ķ einhverjum tilvikum séu hśsveršir og ašrir ašilar sem seint kallast "vķsindamenn" séu į listanum.
Hvort žaš sé satt ešur ei žori ég ekki aš fullyrša, en ég hef amk horft į vištal viš 2 menn sem eru į žessum lista žar sem žeir segjast hafa reynt allt til aš losna śr listanum įn įrangurs.
Žaš er alveg vitaš aš hitastigiš į jöršinni hefur veriš aš hitna undanfariš enda erum viš į leiš į hitaskeiš ķ mišri ķsöld, hinsvegar žęr tölur og tölfręši sem mašur hefur séš og heyrt eru oftast żktar til hins verra, enda hluti af žeim leišum sem er notaš til aš bera saman hitastigiš er meingallaš og margir sjįlfstęšir "vķsindamenn" hafa gagnrżnt žaš. Sem dęmi žį er "Urban Heating" vanmetiš ķ mörgum tilvikum, og "langtķma" hitamęlar, sem eru notašir vķša ķ bandarķkjunum sem hafa męlt hitastig sķšastlišin 50 įr ekki lengur gild vegna umhverfisįstęšna.. ž.e. žeir eru stašsettir žar sem utanaškomandi įhrif skekkja nišurstöšuna (t.d. nokkrir stašsettir į bķlaplönum, viš śtblįstur frį Air Conditioning tól og fleira ķ žį įttina)en samt sem įšur er tekiš fullt tillit til nišurstašna śr žeim.
Viš erum bara meš "nįkvęmar" hitamęlingar sķšan fariš var aš męla žetta meš gervihnöttum, og žar eru ennžį skekkjumörk śtaf t.d. urban heating.
Žeir sem eru fylgjandi žessu global warming af mannavöldum hafa oft kastaš fram žessu grafi (eša svipušu allavega
og žessu lķka (eša svipušu allavega)
En hérna er eitt sem žiš kannski hafiš ekki séš, en žetta er svipaš graf nema meš įętlušum skekkjumörkum.
Viš erum aš tala um breytingar į hitastigi, sem eru innan viš 1°c į 120+ įra tķmabili. Og tölurnar ķ byrjuninni eru meš ca 0.5°c skekkjumörkum.. Er hęgt aš taka žetta graf žaš alvarlega?.
Hérna er smį annaš lķka sem er ekki oft talaš um. Hvaš er gróšurhśsalofttegund?.. jś žaš er Lofttegund sem kemur ķ veg fyrir aš geislar (hiti) frį sólinni endurkastast frį jöršinni og helst žvķ lengur innķ hjį jöršinni.. hérna er mynd sem ętti aš śtskżra žetta.
Hvaša lofttegundir flokkast undir gróšurhśsalofttegundir? Jś hiš vonda CO² mešal annars, en svo eru žaš lķka Metan gas (sem beljur framleiša mešal annars), Niturgas (Nitrogen Oxide) og svo Vatnsgufa (Water Vapor) sem į til aš gleymast oft.
Hvaš ętli CO² sé stór hluti af gróšurhśsalofttegundum. 50%?.. nei reyndu aftur, 30%?, nei .. žaš er ekki 20%, ef žś sagšir 10% žį ertu nįlęgt žvķ. CO² er innan viš 5% af öllum gróšurhśsalofttegundum, eša um žaš bil 3.5-4%. 95% af öllum gróšurhśsalofttegundum er Vatnsgufa (Skż ef žś vissir žaš ekki), Metangas og Niturgas er ca 1% og ašrar lofttegundir fylla restina.
Hvaš er mikiš hlutfall af CO² ķ loftinu af mannavöldum?... 50%?.. nei minna, 40%? .. nei ekki svo mikiš, ekki 30% né 20% .. undir 10%.
Žaš viršist nefnilega oft vera žęgilegt fyrir "dómsdagsspįmenn" aš "gleyma" vatnsgufunni, en viš Mennirnir höfum nś ekki teljanleg įhrif į žaš.
Hvernig vęri aš hętta aš eyša milljöršum ķ žetta global warming rugl og fara aš eyša peningnum ķ eitthvaš gagnlegt, einsog geimrannsóknir žvķ fyrr eša sķšar žį munum viš žurfa aš yfirgefa Jöršina śtaf einhverri alvöru heimsógn sem ógnar jöršinni (ekki alheiminum).
Rannsaka alheimsógn | |
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt |
Flokkur: Tölvur og tękni | Facebook
Um bloggiš
Jóhannes H. Laxdal
Tenglar
Mķnir tenglar
- Vefsíðan Mín Vefsķšan Mķn
- Olíuverð á Íslandi Vefsķša sem tekur saman helstu upplżsingar er viškemur olķuverši į Ķslandi
Heimsóknir
Flettingar
- Ķ dag (21.11.): 0
- Sl. sólarhring:
- Sl. viku: 1
- Frį upphafi: 0
Annaš
- Innlit ķ dag: 0
- Innlit sl. viku: 1
- Gestir ķ dag: 0
- IP-tölur ķ dag: 0
Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar
Athugasemdir
Alveg rétt hjį žér. Eitt enn, meira CO2 gerir plöntum aušveldara aš vaxa, žannig aš ķ raun "kolefnisjafnar" jöršin sig sjįlf. Barįttumenn fyrir "gręnu" mįlunum horfa svo blinda auganu į alvöru vandamįl, svo sem fikt ķ genamengi plantna og dżra, allskyns kjarnorkusull og vķsindi meš engan praktķskan tilgang (CERN svartholstilraunirnar).
Hver er žį tilgangurinn meš öllu žessu glóbal warming bauli? Skattheimta. Svo einfalt er žaš, viš eigum aš greiša sameinušu žjóšunum (heimsstjórninni) fyrir allar okkar gjöršir.
Gullvagninn 23.2.2009 kl. 22:20
Žaš er merkilegt hvaš hśn er langlķf mķtan um aš borgarhlżnunin (UHI) sé įstęša žess aš mešalhiti jaršar fer hękkandi.
Žaš er aušvelt aš reikna og teikna kort af hitabreytingum, sjį t.d.
http://www.ipcc.ch/graphics/graphics/ar4-wg1/jpg/fig-3-9.jpg
Žvķ fer greinlega fjarri aš hlżnunin sé bundin viš borgarkjarna.
Önnur leiš til aš skoša sama er aš reikna mešalhitan meš og įn gagna frį borgum. Munurinn er mjög lķtill.
Kv.
Halldór Björnsson 24.2.2009 kl. 10:42
Hver var aš tala um aš Borgarhlżnun vęri įstęša fyrir vaxandi mešahita Jaršarinnar? ég kom frammį aš hśn skekkti nišurstöšur svo viš erum ekki meš nįkvęmar męlingar.
Žaš er ešlilegt aš hitastigiš į jöršinni sé flöktandi, annars vęri engin vķsindaleg įstęša fyrir žvķ af hverju viš höfum fundiš ummerki um Ķsaldir, ž.e. mikil kuldaskeiš mörg žśsund įr aftur ķ tķmann. Žaš er nś svolķtil fįsinna aš žręta fyrir žaš aš jöršin sé aš hitna nśna (enda bendir allt til žess aš viš séum aš koma śtśr ķsöld eša amk į hitaskeiši milli ķsalda), en hśn er ekki aš hitna jafn mikiš eša jafn hratt og margir af žessum dómsdagsspįmönnum halda fram og viš höfum ekki jafn mikil įhrif į žessa hlżnun heldur einsog viškomandi ašilar halda fram. Viš höfum hverfandi lķtil įhrif į gang nįttśrunnar ķ žessum efnum.
Hinsvegar er alveg göfugt aš reyna aš halda śtblęstri į CO² ķ sęmilegu jafnvęgi, enda er žaš ekki gott fyrir öndunarfęri mannskepnunnar, en hinsvegar hefur žessi krossför gegn CO² fariš of harkalega fram og meš atferli sem jašar viš fasisma.
Žetta mįl hefur aš mķnu leiti einfaldlega snśiš um žį hręsni aš halda žvķ fram aš Mannskepnan sé valdurinn aš žvķ aš hitastigiš į jöršinni fari hękkandi.
Jóhannes H. Laxdal, 5.3.2009 kl. 20:21
Bęta viš athugasemd [Innskrįning]
Ekki er lengur hęgt aš skrifa athugasemdir viš fęrsluna, žar sem tķmamörk į athugasemdir eru lišin.